Tauras
Š. hemisferos Paukščių Tako ir Zodiako žvaigždynas, plotas 314 kv. laipsn. Šviesiausios žvaigždės: α Tau (Aldebaranas, V = 0.85, K5 III), β Tau (Alnatas, V = 1.65, B7 III), ζ Tau (V = 3.00, B4 III), γ Tau (Hiada 1, V = 3.65, K0 III), δ Tau (Hiada 2, V = 3.76, K0 III), ε Tau (Ainė, V = 3.53, G9.5 III). Žvaigždyne yra Hiadų (Dievo Darželio) ir Plejadų (Sietyno) padrikieji žvaigždžių spiečiai ir daug tolimesnių spiečių, supernovos liekanos Krabo ir Šaino ūkai, didelis tamsiųjų ir molekulinių debesų telkinys, trys T asociacijos su daugybe jaunų žvaigždžių – orionidžių, tarp jų T Tau – šio tipo žvaigždžių atstovė, pulsuojanti kintamoji žvaigždė RV Tau – šio tipo žvaigždžių atstovė. Geriausiai matomas žiemą. Galimas lietuviškas Tauro ir Vežėjo pavadinimas – Grėbėjos (V. Straižio interpretacija, 1996).
Kalba
Autoriai
Publikavimo informacija
Data
Vieta
Leidėjas
Pavadinimas
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatuKomentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)