Detali paieška
Išorinės paslaugos

Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)

deguonis

Apibrėžtis

Cheminis elementas, kurio atominis numeris 8. Turi tris stabilius izotopus: 16O (99.76%), 17O (0.04%) ir 18O (0.20%). Skliaustuose nurodyta santykinė izotopų gausa Žemėje. Deguonis yra trečiasis elementas pagal gausą Saulės atmosferoje (po vandenilio ir helio): deguonies ir vandenilio gausos santykis yra 1:1580. Deguonis yra vienas iš katalizatorių, dalyvaujančių energijos gamyboje CNO cikle masyvių žvaigždžių gelmėse. Deguonis kartu su anglimi sudaro daugelio baltųjų nykštukių masės dalį. Dideli deguonies kiekiai yra tarpžvaigždinėje medžiagoje (įeina į silikatinių dulkelių sudėtį), planetose, jų palydovuose, asteroiduose ir kometoiduose (įeina į smėlio, ledo ir silikatų sudėtį), taip pat kai kurių planetų atmosferose (molekulinis deguonis Žemės atmosferoje, anglies dioksidas Veneros ir Marso atmosferose).

Atitikmuo (-ys)
anglų kalba - Oxygen, O
Kalba

lietuvių

Autoriai

V. Straižys

Publikavimo informacija

Data

2003

Vieta

Vilnius

Leidėjas

Pavadinimas

Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: oxygen
prancūzų kalba: oxygène
vokiečių kalba: Sauerstoff
rusų kalba: кислород
lenkų kalba: tlen
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio deguonis
deguonis
cheminis elementas – oro sudėtyje esančios bespalvės, bekvapės, beskonės dujos, būtinos daugumos gyvųjų organizmų kvėpavimui, taip pat degimui palaikyti (O).

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra